sl3.png sl2.png sl1.png
Naujienos
Spa 1, 2019

Tėvynės labui

Šiais metais minime kariuomenės atkūrimo ir šaulių sąjungos 100-asias metines. Žaiginio mokyklos šauliams tai labai svarbus įvykis. Laukiant 100-jų metinių tikybos mokytoja s. Regina Teresiutė, daug pasakojo mums apie partizanų kovas, rodė nuotraukas iš tų vietų, ne kartą dalyvavome partizanų minėjimuose ir jų pagerbimo iškilmėse. Paskelbus projekrą skirtą Lietuvos kariuomenės šimtmečiui, keletas šaulių dalyvavo jame. Birželio 14 d. su šaulių būrelio vadovu Gediminu Armoška dalyvavome naktiniame žygije, skirtame Jono Žemaičio - Vytauto metams, Šaulių sąjungos 100 - čiui bei Gedulo ir Vilties dienai paminėti.
 
Tikybos mokytojos paskatinti dalyvavo vasaros stovykloje „ Dainavos partizanų keliais.“ Jos metu gilinomės į partizanų gyvenimo ir kovos sąlygas, partizanų asmenybes. Susitikome su Kasčiūnų kaime, gražioje sodyboje ant Merkio kranto gyvenančiu ir tikrąją šio krašto pokario laisvės kovų istoriją liudijančiu  Varėnos krašto partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru. Šioje sodyboje 1945 metais buvo įrengta partizanų vadavietė. Joje slapstėsi Dainavoskrašto partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“Aplankėme Punios miške atstatytą bunkerį, Merkinės kryžių kalnelį. Tai masiniai kapai, kuriuose buvo užkasinėjami žuvę Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) dalyviai.
 
Minėdami Kariuomenės, o ypač Šaulių sąjungos 100-metį, norėjoje ir mes kažką gražaus padaryti Tėvynės labui.  Šiluvos apylinkėse taip pat veikė Jono Žemaičio, Povilo Morkūno ir kitų vadovaujami partizanų būriai, nusprendėme šias vietas sutvarkyti, padaryti rodykles į bunkerius. Pasirinkome Romarynę Palapišių miške esančius bunkerius ir aplink išlikusius apkasus. Čia vyko kautynės su Rusų kariuomene ir vietiniais stribais. Šių metų rugsėjo 27 dieną savo planus įvykdėme. Išvalėme apkasus, iš bunkerių išnešėme medžių šakas. Šiose apylinkėse žuvusių partizanų atminimui pakabinome koplytėlę.
 
Žavėjomės žmonėmis už Lietuvą paaukojusiais savo šeimas, namus ir brangiausią turtą- gyvybę. Kol prisimenami skaudžiausi tautos istoriniai įvykiai, tauta gyvuos… Tai padaryti galime tik žadindami istorinę atminti, pasakodami apie nepriklausomybės kovų aukas ir didvyrius.