sl3.png sl2.png sl1.png
Naujienos
Bal 24, 2019

Velykos Žaiginio Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje

Paskutinė savaitė prieš Velykas svarbi ne tik praktikuojantiems katalikams, o Didžiosios savaitės tvarka buvo nusistovėjusi ne tik bažnyčioje, bet ir buityje. Šią savaitę negalima bartis, pyktis ar pavydėti. Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Didžiojo šeštadienio, kol tyli bažnyčių varpai, įprasta laikytis rimties ir pasninko.
 
Pirmoji Didžiosios savaitės diena dar vadinta „čystuoju ketvirtadieniu“. Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, namai, krečiami kaminai, iš trobų išnešama visa, kas nereikalinga. Didįjį penktadienį įprasta laikytis tylos, nebesiblaškyti bandant nudirbti likusius darbus, nes tai – sielvartingiausia krikščionių kalendoriaus diena, kai prisimenama Kristaus mirtis ir palaidojimas. Didįjį šeštadienį netgi kaime žmonės stengiasi iki pietų baigti sunkesnius darbus. Tradiciškai bent vienas iš šeimos eina iš bažnyčios parnešti ugnies, šventinto vandens.
 
Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai su tikybos mokytoja s. Regina Teresiute taip pat ruošėsi parapijos bažnyčioje. Mokiniai noriai padėjo įrengti Kristaus kalėjimo altorių, kapą, dalyvavo šiomis dienomis pamaldose, procesijose, skaitė skaitinius, giedojo. Vaikinai apsirengę romėnų kareivius imituojančiais rūbais budėjo prie Kristaus kapo. Jau tapo gražia tradicija Velykų rytą, kunigui užgiedojus prisikėlimo giesmę „Linksma diena“ kareiviai, išsigandę prisikėlusio iš kapo Kristaus, išgriūva ir pabėga.  

 

Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos – daugiafunkcio centro
tikybos mokytoja s. Regina Teresiutė